Jūs esate čia: Pradžia Apie Kolekcijų aprašymai Lietuvos Centrinis Valstybės Archyvas
Dokumento veiksmai

Lietuvos Centrinis Valstybės Archyvas


"Tarybų Lietuva" kolekcija
   
Lietuvos Centrinis Valstybės Archyvas pateikia informaciją apie 1000 filmų iš "Tarybų Lietuva" kolekcijos, apimančių laikotarpį iki 1971 metų. Visą "Tarybų Lietuva" kolekciją sudaro daugiau nei 1500 pavadinimų kino kronikų, sukurtų 1941-1988 metais Lietuvos Kino Studijoje.

Nacionalizavus nepriklausomos Lietuvos filmų kompaniją, 1940 metais Kaune buvo įsteigta Lietuvos Kino Studija, tuo metu pavadinta Lietuvos Kronikos Studija. Beveik iškart Lietuvos žiūrovams buvo parodytos pirmosios sovietinės propagandos įtakotos kronikos. Dauguma sovietų kino operatorių bei vietos kino kūrėjai buvo įtraukti į politiškai bei ideologiškai teisingų filmų kūrimą. Nepaisant to, į aktyvų filmų kūrimą įsitraukė pirmieji lietuvių kronikos autoriai – S.Uzdonas, S.Vainalavičius, V.Starošas. Nacių okupacija laikinai sustabdė lietuvių kinematografijos raidą. Po antrosios sovietų okupacijos Lietuvos Kino Studijos techninė bazė kasmet gerėjo, atsirado nauja patirtis ir finansavimas. 1946 metais filmų žiūrovams buvo pristatyti pirmieji sinchroniniai garso įrašai. 1949 metais studija perkelta į Vilnių. Nuo tada daugiau nei pusę amžiaus Lietuvos Kino Studija periodiškai leido kino žurnalus „Tarybų Lietuva“. Studijoje dirbo gerai žinomi lietuvių kino kūrėjai R.Verba, P.Abukevičius, Z.Putilovas, A.Baronas, A.Tarvydas, G.Skvarnavičius ir kiti. Nuo 1990 metų, po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, Lietuvos Kino Studija kuria kino žurnalus „Lietuvos kronika“. 2004 metais ji tapo privačia kompanija.

Kasmet Lietuvos kino teatrus pasiekdavo maždaug 40 naujų kronikų. Prieš kiekvieną filmo seansą buvo rodomos 35mm nespalvotos juostos lietuviškai įgarsintos maždaug 10 minučių trukmės kino kronikos "Tarybų Lietuva". Kiekvieną kroniką sudarė 5-6 atskiri pasakojimai apie svarbius LTSR politinio ir ekonominio gyvenimo momentus, kultūros ir sporto įvykius. 1949 metais Lietuvos veikė apie 220 kino teatrų ar peržiūrų salių, parduota apie 8,7 milijonai bilietų. 1957 metais jau veikė 586 kino teatrai, o į kino seansus parduota 23,7 milijonai bilietų (tuo metu Lietuvoje buvo apie 3 milijonai gyventojų). Būtent todėl kino žurnalas „Tarybų Lietuva“ keleto Lietuvos gyventojų kartų atmintyje yra daugiau nei vien kronika. Tai tam tikras kultūrinio bei socialinio gyvenimo artefaktas, išliekantis lyg virtualus bet kurio praeityje matyto vaidybinio filmo preliudas.

Dabar visa "Tarybų Lietuva" kolekcija saugoma Lietuvos Centriniame Valstybės Archyve. Seniausias ir vienintelis išlikęs iki karo sukurtas filmas yra 1941 metų ekranui skirta kopija, kurią 1998 metais perdavė Vokietijos Federalinis Archyvas. Visi kolekcijos filmai turi ekranui skirtas kopijas. Iki 1966 metų nitrojuostoje sukurtiems filmams yra pagamintos naujos saugios juostos ekranui skirtos kopijos. Profesionalus skaitmeninimas iki šiol nepradėtas, nes Archyvas neturi tam reikamos įrangos. Tyrinėtojų reikmėms kino dokumentai perfilmuojami skaitmenine kamera iš ekrano, o vėliau kompiuteriu pagaminamos reikiamo formato kopijos.

Iki šio nėra publikuoto Archyve saugomos lietuviškos dokumentikos katalogo. MIDAS yra puiki galimybė pristatyti kai kuriuos duomenis apie lietuviško kino paveldą tarptautinei bendruomenei. Ateityje filmarchives online kataloge bus prieinama visa informacija apie "Tarybų Lietuva" kolekciją.
   

Peržiūra