Vokietijos kinoteka oficialiai atidaryta 1963 metų vasario mėnesį. Jos įkūrėju tapo Gerhardas Lamprechtas, iki tol dešimtmečiais kaupęs filmų, dokumentų ir įrangos kolekciją. Berlyno miestas įsigijo šią kolekciją ir perdavė ją naujajai institucijai saugoti ir naudoti.

Nuo pat savo įkūrimo 1963 metais Vokietijos kinoteka kaupė viską, kas susiję su filmų istorija ir technologija, kino teatrais ir televizija: filmų kopijas, repertuarus, plakatus, dekoracijų ir kostiumų eskizus, nuotraukas, scenarijus, filmų kūrėjų asmeninius daiktus ir kitus dokumentus.

Ilgus metus Vokietijos kinoteka buvo tik muziejus ir parodų nerengdavo. Nuo 2000 metų rugsėjo kaip Berlyno filmų muziejus ji gali pristatyti dalį savo kolekcijų nuolat veikiančioje ekspozicijoje. Lankytojams siūloma tematinė ir chronologinė ekskursija po Vokietijos filmų istoriją. Kitas svarbus muziejaus veiklos aspektas – ryšių tarp Berlyno ir Holivudo puoselėjimas.

Šiandien Vokietijos kinotekos archyve saugoma per 12000 nacionalinių ir užsienio begarsių ir garsinių filmų, tarp kurių yra ir įvairių avangardinių eksperimentų. Reikšmingiausius filmus archyvas rekonstruoja, o Filmų platinimo departamentas rūpinasi jų platinimu nekomerciniais tikslais – teikia filmų kopijas vietiniams kino teatrams, filmų klubams, suaugusiųjų švietimo centrams bei universitetams.

Kitą kinotekos kolekcijos dalį sudaro daugiau nei milijonas filmų reklaminių kadrų, portretų ir nuotraukų, 30000 scenarijų, 20000 plakatų, 60000 filmų repertuarų, kino teatrų bilietai, filmografinė ir biografinė medžiaga, filmų kūrėjų asmeniniai daiktai, filmų demonstravimo įranga – nuo ankstyvojo kino iki šių dienų. Piešiniai, eskizai ir modeliai atspindi filmų dekoracijų raidą Vokietijoje nuo 1919 iki šių dienų. Išskirtina ir kolekcija, sudaryta iš specialiųjų efektų, animacijos ir fantastikos filmų (animacijos elementų, eskizų, matinių piešinių, rekvizitų ir miniatiūrų), vaizdžiai iliustruojanti perėjimą nuo kinematografijos prie skaitmeninio kino.

Vokietijos kinoteka saugo didelį Marlene Dietrich palikimą, kurį 1993 metais įsigijo iš Berlyno miesto ir kuris yra atviras moksliniams tyrimams ir tarptautinėms parodoms. Taip pat Kinoteka turi bene turtingiausią pasaulyje kolekciją vokiečių, dirbusių kino pramonėje ir išvykusių į Holivudą, tema (Amerikos filmų agento Paulo Kohnerio korespondencija ir kt.)

Vokietijos kinotekos veikla apima ir specialių parodų rengimą, seminarų organizavimą, dalyvavimą tarptautinėse parodose, susijusiose su filmų istorija, menu, kultūros istorija, taip pat ir knygų leidybą – dauguma jos išleistų knygų tampa filmų istoriografijos standartu. Kinotekos personalas prireikus teikia konsultacijas filmų istorijos klausimais, talkina kuriant filmų programas, rengiant filmografijos studijas mokslo įstaigoms, bendradarbiauja su privačiais tyrinėtojais. Kinotekos skaitykloje įrengta filmų ir filmų istorijos dokumentų peržiūros įranga, o Filmų bibliotekos katalogas prieinamas viešai.

Nuo 1977 metų Vokietijos kinoteka kuruoja Retrospektyvos programą Tarptautiniame Berlyno kino festivalyje.

2006 metų gegužės 31 dieną Potsdamo aikštėje Berlyne duris atvėrė Televizijos muziejus – unikalūs Europoje Filmų namai, kurių misija – ugdyti visuomenės supratimą apie istorinę ir kultūrinę audiovizualinio paveldo vertę, susieti Vokietijos televizijos praeitį ir dabartį. Šio muziejaus lankytojai gali iš naujo atrasti puikius transliacijų istorijos momentus, savo akimis pamatyti televizijos raidą Rytų ir Vakarų Vokietijoje ar dalyvauti rengiamuose teminiuose debatuose.

Atskirai verta paminėti specialias parodas, susilaukusias didelio visuomenės susidomėjimo: „Fernsehen macht glücklich“ (2002–2003 m.; parodos rengėjai mėgino rasti atsakymą į klausimą, ar televizija padaro žmones laimingus), „Wo Karrieren beginnen“ (2003 m.; paroda buvo skirta programai ZDF, padėjusiai naujiems režisieriams per pastaruosius 40 metų pradėti pasaulinę karjerą), „Die Kommissarinnen“ (2004–2005 m.; paroda pristatė moteris policijos inspektores iš vokiečių televizijos serialų).

Televizijos muziejaus įkūrimą finansavo Vokietijos loterijos fondas Berlyne (the German Lottery Foundation Berlin) ir Europos regioninės plėtros fondas. Muziejaus įkūrimą taip pat parėmė Berlyno Senato mokslo tyrimų ir kultūros departamentas bei Miestų plėtros departamentas. Veolia Water pasižadėjo remti muziejaus programą iki 2012 metų. Kiti partneriai: televizijos ARD ir ZDF, Berlyno Brandenburgo Žiniasklaidos nstitutas, Vokietijos transliuotojų priežiūros komiteto direktorių konferencija.

Būdama Tarptautinės filmų archyvų federacijos narė, Vokietijos kinoteka kartu su Vokietijos filmų institutu, Federaliniu archyvu / Filmų archyvu sudaro Vokietijos filmų archyvų asociaciją, kuri rūpinasi problemomis, susijusiomis su Vokietijos filmų archyvavimu.

Nuo 2001 metų Kinoteka yra ir Media archyvų tinklo (Network of Media Archives) narė. Šią organizaciją sudaro pagrindiniai nacionaliniai archyvai, bibliotekos, dokumentacijos centrai, tyrimų įstaigos ir muziejai. Jos tikslas – sukurti bendrą portalą audiovizualiniams kūriniams, skirtą mokslui ir menui.

Deutsche Kinemathek - Museum für Film und Fernsehen