Dokumento veiksmai
Naujienos iš Archyvų
2010-07-22 | Mitchell & Kenyon – velyvojo Viktorijos ir Edvardo laikotarpio filmu kompanija, isikurusi Blekburne, Lankašyro grafysteje. Ja labiausiai išgarsino ankstyvieji vaidybiniai pasakojamieji filmai ir Boer War filmu klastotes. Mitchell&Kenyon kolekcija iš esmes ir sudaro realybes filmai, užsakyti klajojanciu atrakcionu valdytoju ir paprastai skirti demonstruoti vietiniuose atrakcionuose visoje Jungtineje Karalysteje. Po kompanijos likvidavimo kolekcija ilgus dešimtmecius buvo saugoma dviejose statinese, kur ja 1990-uju pradžioje ir surado vietinis Blekburno verslininkas ir istorikas Peteris Wordenas. Ši kolekcija dabar saugoma Britu filmu institute.
Ieškokite Mitchell ir Kenyon kolekcijos filmu iš Britu Filmu Instituto filmarchives online:
 |  |  |  |
2009-10-20 | 1935 metų vasarą pastorius iš Reichenbacho Friedrich Alwin Hutzli sukūrė „kultūrinį ir reklaminį filmą apie Kientalio slėnį“, kurį užsakė Reichenbacho-Kientalio slėnio turizmo biuras (Berno regionas, Šveicarija). Tai filmas „Spindinčioje kalno ‘Blüemlisalp’ šviesoje“ (“In the radiant light of the mountain ‘Blüemlisalp’”). Jame autorius „parodo slėnio, jo faunos ir floros grožį, įtraukdamas mus į slėnio gyventojų pasaulį. Kaip niekas kitas jis suprato, kaip atrasti intymiausius Kientalio slėnio kampelius ir sukurti įdomų bei įvairialypį filmą...“ (iš turizmo biuro laiško). Šis begarsis 70 minučių trukmės filmas yra unikalus šiuolaikinis Berno regiono gyvenimo dokumentas, pristatantis jau seniai išnykusius žmones, vietinius papročius, darbus, amatus.
Šalia pastoriaus darbo Hutzli fotografavo kasdieninį savo parapijiečių gyvenimą. Tuo metu daugelis kalnų gyventojų dėl sunkių gyvenimo sąlygų norėjo palikti savo namus ir išvykti į miestą. Ši fotografinė misija reiškė didelę pagarbą vietinei bendruomenei. Hutzli nuolat skaitė paskaitas lygumų gyventojams, paremtas fotografiniais pasakojimais apie kalnų gyventojų patiriamus sunkumus. Tai dažnai sugrąžindavo gamtos gėrybes į Kientalio slėnį.
Vieninteliame savo filme žinias apie regioną ir žmones autorius pavertė išraiškingais vaizdais. Vienintelė išlikusi pozityvinė šio 16mm filmo kopija saugoma Berno Kinotekoje, kur 2008 metais buvo restauruota ir perkopijuota. Berno kompozitorius ir pianistas Christian Henking sukūrė muzikinį garso takelį. Praėjus 75 metams nuo sukūrimo, filmas bus demonstruojamas Berne ir Berno regione, gyvai akomponuojant fortepijonui. Planuojama išleisti filmo DVD versiją.
Spindinčioje 'Blüemlisalp' šviesoje
2009-08-17 | Prieš 20 metų Idrissa Ouédraogo sukūrė savo draminę pasaką "Yaaba". Ji gavo kritikų apdovanojimą Kanų kino festivalyje ir pažymėjo Ouédraogo prasiveržimą į kino pasaulį. Mažai kas žino, jog keletą dienų Senegalo filmų kūrėjas Djibril Diop Mambéty dalyvavo sudėtingame Yaaba kūrime Burkina Faso šiaurėje. Mambéty – vienas iš pagrindinių prancūziškojo Afrikos kino kūrėjų – minėto filmavimo kontekste sukūrė dokumentinį filmą "Parlons grand-mère" („Papasakokit mums apie senelę“).
"Parlons grand-mère" yra daugiau nei paprasta užkulisių dokumentika, nes Mambéty nagrinėja klausimus, išeinančius už "Yaaba" kūrimo konteksto ribų. Jį domina specifinės filmų kūrimo pokolonijinėje Vakarų Afrikoje sąlygos – pavyzdžiui, darbas su neprofesionaliais aktoriais, atitinkamos įrangos stoka arba problemos filmuojant liūčių sezono metu. Be to, Mambéty nagrinėja "Yaaba" detaliai, netgi analizuoja specifines filmo įvykių sekas. Jis atidžiai tyrinėja Ouédraogo darbą su pagrindiniais aktoriais ir aktorėmis: daugiau nei 80 metų amžiaus Fatimata Sanga ir vaikais Noufou Ouédraogo bei Roukietou Barry.
Savo vaizdinėje kalboje ir atsargiuose komentaruose Mambéty naudoja išskirtinį poetinį stilių, kuris aiškiai atskiria Parlons grand-mère nuo įprastinio dokumentikos stiliaus. Filmas "Yaaba" turėjo patenkinti Vakarų publikos norus pamatyti egzotiškus folklorinės, kaimiškos ir „belaikės“ Afrikos vaizdus. Tuo tarpu "Parlons grand-mère" parodo scenas iš šiandieninės socialinės Burkina Faso tikrovės.
"Parlons grand-mère" buvo vėlesnio įspūdingo Mambéty darbo preliudas. 1992 metais jis pristatė įstabų Friedrich Dürrenmatt’s kūrinio „Viešnagė“ („The Visit“) perdirbinį. Vėliau jis pradėjo trilogiją „Paprastų žmonių pasakojimai“, 1994 metais sukurdamas Le Franc, o 1998 metais - "La petite vendeuse de soleil". Šis projektas liko neužbaigtas, nes 1998 metais Mambéty mirė Paryžiuje.
"Parlons grand-mère" filmarchives online puslapyje:
 |  |  |
2009-04-06 | Prieš 50 metų, pasitraukus diktatoriui Batistai, baigėsi Kubos Revoliucija. ¡Cuba Sí! yra ankstyvasis prancūzų dokumentikos ir filmų kūrėjo Chris Marker darbas. Jame vaizduojama 1961-ųjų Kuba, kuomet ji atrėmė JAV kariuomenės invaziją ir suintensyvino savo ryšius su Sovietų Sąjunga.
Chris Marker dalyvavo Prancūzų Pasipriešinime Antrojo Pasaulinio karo metais, o 1953 metais sukūrė vieną pirmųjų prieš kolonializmą nukreiptų filmų „Statulos irgi miršta“ („Statues Also Die“). Nuo 1950-ųjų vidurio jis dėmesį skyrė eseistiniams kelionių aprašymams ir aplankė Kiniją, Izraelį bei Sibirą. Šiame kontekste „¡Cuba Sí!” iškyla kaip simpatija revoliucinei idėjai. Filmas parodo politinius, socialinius bei kultūrinius pokyčius, o taip pat pateikia įvykių komentarus. Tai ne tik kylančios naujos eros Kuboje įrodymas, bet taip pat 1950-aisiais atsiradusios ir entuziastingai eksperimentuojančios naujos jaunų prancūzų filmų kūrėjų kartos liudininkas. „¡Cuba Sí!” yra poetiškas, neįprastas, pamokantis filmas, paženklintas unikalaus asmeninio Chris Marker stiliaus bei nukreipiantis į jo vėlesnius šedevrus „Prieplauka“ („The Jetty“, 1962) ir „Be saulės“ („Sunless“, 1983).
Prancūzijoje šis filmas buvo uždraustas, be to, ji nedavė leidimo filmą platinti užsienio šalyse. Žinoma, filmo kopijos kontrabanda buvo išplatintos įvairiose Europos šalyse. Vokietijos Federacinėje Respublikoje filmas buvo parodytas per televiziją, nors ankstesnieji Chris Marker filmai buvo uždrausti. Kita vertus, „¡Cuba Sí!” buvo iškraipytas, iškerpant ir pridedant scenas, įvairius komentarus bei naują pavadinimą „Kastro Kubos išdavystė“ („Castro‘s Betrayal of Cuba“). Iki šių dienų „¡Cuba Sí!” rinkoje nėra prieinamas. filmarchives online Vokietijos Kinotekos Fondas (Berlynas) pateikia necenzūruotą originalią filmo versiją su komentarais prancūzų kalba ir pokalbiais ispanų kalba. Jį galima išsinuomoti peržiūrai kino teatruose arba nusipirkti peržiūrai Internete.
2009-01-04 | Lietuvos Centrinis Valstybės Archyvas pristato kino kroniką iš „Tarybų Lietuva“ kolekcijos, sukurtą 1954 metais. Filmas skirtas Vilniaus išvadavimo iš nacių okupacijos 10-osioms metinėms. Kaip ir kitos „Tarybų Lietuva“ kino kronikos, ši sukurta pagal sovietinės propagandos reikalavimus, aukštinant Komunistų partiją ir reiškiant didžiulę pagarbą sovietiniams išvaduotojams. Pasirinkta kino kronika ypač įdomi, nes parodo istorinius pokyčius Vilniuje per 10 metų. Prieš akis atsiveria 1944-ųjų Lietuvos sostinė – gatvių mūšiai, degantys namai ir griuvėsiai. Šiuos vaizdus keičia pokarinis Vilnius – atstatymo darbai; naujų fabrikų ir gamyklų atsiradimas; naujų mokyklų, vaikų darželių, ligoninių ir gyvenamųjų namų statybos. Be to, matome gražiausias Vilniaus vietas – Senamiestį supančias žalias kalvas; Gedimino (dabar – Katedros) aikštę su Varpine; Gedimino pilį; dabartinę Prezidentūrą; seniausią Rytų Europoje Vilniaus Universitetą; Aušros Vartus; Gotikos šedevrą Šv.Onos bažnyčią; Neries vingį; siauras Senamiesčio gatveles. Būdama informatyvi ir vaizdinga, ši kronika tuo pačiu metu yra standartinės „poetinės“ sovietinės propagandos išraiška.
„Tarybų Lietuva“ kolekciją sudaro daugiau nei 1500 pavadinimų kino kronikų, sukurtų Lietuvos kino studijoje nuo 1941 iki 1988 metų. Paprastai kiekvieną kroniką sudaro 5-6 atskiri pasakojimai apie svarbiausius LTSR politinio ir ekonominio gyvenimo aspektus, kultūros ir sporto įvykius.
2008-10-13 | filmarchives online pristato suskaitmenintus vaizdus! Projekte dalyvaujančių archyvų pateikti įvairūs filmai mobilumo tema leidžia pažvelgti į Europos filmų istoriją.
Britų Filmų Institutas, kuris suskaitmenino savo kino kronikos žurnalų nuo 1900 kolekciją, pristato įspūdingus kadrus, vaizduojančius Karališkojo Laivyno torpedinius katerius Mančesteryje tuo metu, kai Britanija buvo įsitraukusi į karą kolonijose Pietų Afrikoje.
Torpedo Flotilla Visit to Manchester (1901):
Tomis dienomis „Gordon Bennet Taurė“ buvo ne mažiau populiari nei laivų paradai. Šios automobilių lenktynės buvo garsios Europoje. Jas kasmet rengdavo šalis – praeitų metų laimėtoja. Kuomet 1904 lenktynės vyko Vokietijoje, kino filmų kūrėjas – mėgėjas Julius Neubronner iš Taunus regiono pasistatė savo kamerą lenktynių lauke. Vokietijos Filmų Institutas pateikia nufilmuotus lenktynių vaizdus filmarchives online filmarchives online.
Gordon-Bennett-Autorennen (1904):
Prieš Pirmąjį Pasaulinį Karą Europoje atsirado daug judėjimo būdų ir priemonių. Jų įvairovė matoma kadruose, nufilmuotuose Prahoje 1912, kuriuos pateikia Čekijos Nacionalinis Filmų Archyvas.
Kasdieninė, bet labai specifinė judėjimo patirtis vaizduojama 1924 metų trumpo metražo filme, kurį pristato Graikijos Filmų Archyvas. Pabaigus darbus sode, vienuolis pakeliamas į uolą Meteorų vienuolyne.
Nuostabu, kad kadrai su vienuolių transporto priemonėmis atsirado greito techninio progreso laikotarpiu. Gana greitai Belgijoje buvo sukurta dokumentika apie pirmąją kelionę per Sacharos dykumą motociklu. Šis filmas saugomas Karališkojoje Belgijos Kinematekoje.
Première traversée du Sahara à moto (1927):
Kaip kontrastas visoms šioms sėkmingoms istorijoms trumpas vaidybinis filmas „Peter will an die Landi“ (1940) su humoru pasakoja apie nesėkmę. Peter nesėkmingai įvairiomis transporto priemonėmis mėgina pasiekti parodą Ciuriche, tačiau visuotinė II Pasaulinio Karo mobilizacija sugriauna jo planus.
Peter will an die Landi (1940):
Suskaitmenintų filmų kiekis duomenų bazėje nuolat auga. Filmarchives online vis labiau tampa priemone pažinti Europos filmų istoriją. Čia jūs galite rasti sąrašą visų filmų, prieinamų online peržiūrai.
2008-06-09 | Vykstant UEFA Europos Futbolo Čempionatui, norėtume pristatyti filmuotą medžiagą apie futbolą iš Europos filmų archyvų. Kadangi futbolo varžybos vyksta dramatiškai, aktyviai dalyvauja komandos ir sirgaliai, šį sportą sudėtinga fiksuoti kinematografinėmis priemonėmis. Todėl kino ir televizijos istorijoje buvo daug skirtingų bandymų parodyti futbolą ekrane. Stebėtina, bet beveik kiekvienas filmas apie futbolą galėtų pasinaudoti masiniu šios sporto šakos populiarumu ir tapti hitu.
Europos filmų archyvų įrašai, esantys filmarchives online duomenų bazėje, sukuria turtingą futbolo istorijos įspūdį. Šioje duomenų bazėje galima rasti daugiau nei 150 su futbolu susijusių įrašų – nuo Britų kino kronikų apie futbolo varžybasy iki 2006-ųjų lenkų trumpametražio vaidybinio filmo „Miasto Ucieczki“, paremto tikrais įvykiais apie fanatą - chuliganą. Tarp jų yra, pvz., italų 1963 metų dokumentika apie tai, kas vyksta stadiono požemiuose prieš pat futbolo varžybas („Fra qualche istante“); 1969 metų filmas apie UEFA Europos iki 18 metų futbolo čempionato finalą Leipcige/VDR („Der Augenzeuge 1969/24“); 1973 metų šveicarų eksperimentinis filmas, vaizduojantis žaidėjų iš plastilino futbolo varžybas („Die Fussballspieler“); 1973 metų interviu su Vokietijos futbolo žvaigžde Giunteriu Netzeriu apie sporto, visuomenės ir pinigų sąveiką („Günter Netzer“). Dar daugiau įspūdingų įrašų iš „futbolo kine“ srities galima rasti mūsų duomenų bazėje.
2008-02-06 | Berno fotografas Kurtas Blumas(1922-2005) nuo 1956 iki 1971 metų sukūrė 16 filmų, kurių dauguma – trumpametražė dokumentika. Tematiškai šiuos kūrinius galima suskirstyti į tris pagrindines grupes: šalių portretai ir turistinė reklama; industriniai filmai (apie plieno darbus ir štampavimą); portretai ir dokumentika apie vaizduojamuosius menus. Vieni šių filmų susiję su įmantria vizualine estetika (pvz., „L’uomo, il fuoco, il ferro“), tuo tarpu kiti įdomūs kaip savo laiko dokumentai.
Be savo trumpametražės dokumentikos Blumas sukūrė tik vieną tikrą kino filmą. Tai puikiai įvertinta ir pripažinta juosta „Rabio – Thoughts of a Prisoner“. Kalinio portretas įgauna dokumentikos bruožus per savo nuosaikumą. Paprasti vaizdai bei empatiški komentarai žavi šiuolaikinius kritikus, ir netgi šiandien tai yra populiarus filmas.
Lichtspiel – Berno Kinoteka yra įsigijusi visą Kurto Blumo filmuotą medžiagą – iš viso 300 kino dėžių (kartu su naudojimo teisėmis). Kiekvienas filmas turi mažiausiai vieną ekranui skirtą kopiją. Yra išlikę tik keletas originalių negatyvų, tačiau prieinama nemažai kameros negatyvų, garso juostų bei nenaudotos darbinės medžiagos. Be to, Berno Kinoteka saugo nemažą kolekciją, susijusią su individualiais filmų projektais.
2005 metais restauruoti ir perkopijuoti keturi filmai. Pagaminu naujus negatyvus, ekranui skirtas kopijas ir DVD, daug Kurto Blumo filmų tapo prieinami. Tarp jų - „L’uomo, il fuoco, il ferro“. Tai įspūdinga ir puikiai įvertinta dokumentika apie plieno gamybą Šiaurės Italijos ITALSIDER ir FIAT plieno liejyklose. Akompanuojant vien tik mašinų gausmui ir Prokofjevo muzikai, Blumas nuostabiais vaizdais piešia žmogaus, ugnies ir geležies susidūrimą šioje industrinėje simfonijoje. Visi Kurto Blumo darbai prieinami tyrinėjimui MIDAS duomenų bazėje
2007-07-05 | Walteris Heynowskis ir Gerhardas Scheumannas buvo vieni produktyviausių ir žinomiausių VDR dokumentininkų, iš tų nedaugelio kūrėjų, kurie susilaukė susidomėjimo ir užsienyje. Tęsdami sovietinių filmų pionieriaus Dzigos Vertovo tradiciją, jie traktavo dokumentinius filmus kaip politinės intervencijos priemonę. 1965–1991 metais Walteris Heynowskis ir Gerhardas Scheumannas drauge sukūrė daugiau nei 70 filmų, dalį jų – savo filmų gamybos kompanijoje „H&S Studio“ (1969–1982). Nemažai jų filmų paremta pokalbiais, kurių metu abu kūrėjai apsimeta Vakarų Vokietijos žurnalistais, turinčiais tikslą nuplėšti kaukę savo pašnekovams iš Vakarų. Papildyti filmuota medžiaga bei polemizuojančiais komentarais, šie pokalbiai tapdavo unikaliu propagandos bei tiriamosios žurnalistikos hibridu.
Iš pradžių Heynowskis ir Scheumannas stengėsi diskredituoti Vokietijos Federacinę Respubliką („Geisterstunde“, 1967), tačiau vėliau savo kūrybą nukreipė į dekolonizacijos konfliktus ir postkolonijines kovas šaltojo karo kontekste. Daugelyje jų filmų apie Kongą („Der lachende Mann“, 1966), Čilę („Ich war, ich bin, ich werde sein“, 1974), Vietnamą („Piloten im Pyjama“, 1968), Libiją („Bye-bye Wheelus“, 1971) ir Kambodžą („Kampuchea – Sterben und Auferstechn“, 1980) iš dalies slypi unikali medžiaga apie reikšmingus ir dramatiškus XX amžiaus pasaulio istorijos įvykius.
films of Walter Heynowski and Gerhard Scheumann
2007-04-02 | Lionelo Rogosino filmas "Come back Africa" buvo nufilmuotas Pietų Afrikoje 1958 metais. Filme vaizduojama Pietų Afrikos juodaodžių kova prieš apartheido režimą, kaip pavyzdį pateikiant zulų darbininkus Johanesburge. Filmuojama turėjo būti slaptai, o kopija vėliau slapta išsiųsta iš šalies. Pietų Afrikos vyriausybė šį kūrinį pavadino komunistine propaganda, o Europos ir Šiaurės Amerikos spauda nešykštėjo jam liaupsių.
Sujungiant dokumentinius ir vaidybinius elementus, kuriems paprastai buvo samdomi neprofesionalūs aktoriai, filme "Come back Africa" piešiamas nežmoniškos ir žiaurios apartheido sistemos portretas. Kurdamas šį filmą Lionelas Rogosinas susipažino su Afrikos dainininke Miriam Makeba ir padėjo jai pradėti tarptautinę karjerą.
Rogosinas gimė Niujorke, Rusijos žydų imigrantų šeimoje. Jo filmas "Come back Africa" – vienas ryškiausių iš visų kada nors sukurtų filmų, nukreiptų prieš apartheido režimą. Filmo pavadinimą inspiravo Nacionalinio Afrikos Kongreso prašymas priešintis baltųjų viršenybei. Bolonės Kinoteka (Cineteca di Bologna) 2004 metais restauravo šį reikšmingą kūrinį ir dabar jis prieinamas per filmarchives online.
2007-01-24 | Norėtume pristatyti Arnoldo Fancko dviejų dalių dokumentinį filmą „Sniegbačių stebuklas“ („Das Wunder des Schneeschuhs“), sukurtą 1919–1921 metais ir itin palankiai įvertintą kino kritikų. Vieno jų, Siegfriedo Kracauerio, žodžiais, filmas suteikė unikalią galimybę mėgautis „reto grožio vaizdais“, atskleidė publikai „aukštų kalnų stebuklą žiemą“, paprastai teprieinamą tik alpinistų ir slidininkų akims. Šiame filme A. Fanckui pavyko sukurti nepakartojamą žiemos įspūdį, pasiekti stulbinančios slidininko įgūdžių ir įspūdingų Juodojo Miško ir Šveicarijos Alpių žiemos peizažų vienovės.
Šio filmo kopijas galite rasti filmarchives online: