Slovėnijos kinoteka, įkurta 1996 metų rugpjūčio 19 dieną Slovėnijos Respublikos Vyriausybės dekretu, saugo garsiausių pasaulio kino istorijos kūrinių kolekciją. Kinotekos užduotis – rinkti, saugoti ir pristatyti pasaulio kino filmų kolekciją ir kino istorijai reikšmingus muziejinius eksponatus. Kinoteka taip pat publikuoja su kino istorija susijusius leidinius.

Nuo 1963 metų, kai Liublianoje buvo įkurtas Jugoslavijos kinotekos filmų teatras, iki Jugoslavijos subyrėjimo 1991 metais Jugoslavijos kinoteka buvo atsakinga už Filmų teatro programą ir siuntė į Belgradą archyvines filmų kopijas. 1973 metais Slovėnijos filmų kūrėjų asociacija įkūrė Filmų muziejų – kaip nuolat veikiančią kultūrinę įstaigą. Nuo 1976 metų šis muziejus kaupia savo kolekciją, kuruoja kino istorijai reikšmingas parodas, dokumentuoja Slovėnijos filmų produkciją. 1979 metais, Filmų muziejų sujungus su Teatro muziejumi, įkurtas Slovėnijos teatro ir filmų muziejus. 1994 metų pavasarį šis jungtinis muziejus pradėjo projektą „Slovėnijos kinoteka“. Užsimota įkurti naują nacionalinę instituciją, kurios užduotis – rūpintis pasaulio filmų paveldu Slovėnijoje. Tuo metu buvo padėtas pagrindas visiems keturiems būsimiems Slovėnijos kinotekos padaliniams: Archyvo, Tyrimų ir publikavimo, Muziejaus, Programų ir prezentacijų. 1996 metais įkūrus Slovėnijos kinoteką, Filmų muziejus tapo sudėtine naujos įstaigos dalimi.

Naujajai institucijai iškeltas svarbus uždavinys – suformuoti reikšmingiausių pasaulio kino istorijos kūrinių, vadinamosios kino klasikos, kolekciją. Iki šiol pavyko surinkti apie 1000 pavadinimų filmų – daugiausiai paskutinių dviejų dešimtmečių.

Vertingiausi Slovėnijos kinotekos kolekcijos eksponatai – originali pirmojo išsaugoto Ernsto Lubitscho vaidybinio filmo „Als ich tot war“ (1916) kopija, pirmasis Franzo Koferio filmas „Des Salters erste Spuren“ ir Pathe trumpametražis filmas „Le Jongleur“ (1913) – vienintelė originali spalvinta šio filmo kopija pasaulyje.

Slovėnijos kinoteka tęsia ir Filmų muziejaus pradėtą leidybinę veiklą. 1964 metais Filmų teatras Liublianoje pradėjo leisti leidinį „Cinematheque Volumes“ apie žinomus filmų režisierius ir svarbius pasaulio kino istorijos įvykius. Iki šiol išleista daugiau nei 40 numerių. 1981 metais dienos šviesą išvydo pirmoji serijos „Slovėnijos kinas“ knyga. Iki šiol išleista 15 šios serijos knygų. 1991 metais Filmų muziejus perėmė „Imago“ kolekciją, kuri rasta žurnale „Ekran“. Muziejus yra išleidęs 8 solidžius leidinius apie nacionalinių ir užsienio filmų teoriją bei istoriją. Filmų muziejus, o vėliau ir Slovėnijos kinoteka, plėtoja turtingą parodų organizavimo veiklą: buvo surengta keletas reikšmingų parodų ne tik Slovėnijoje, bet ir kitose šalyse – Austrijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Čekijos Respublikoje. Didelio pasisekimo susilaukė Fritzo Lango sodo skulptūrų, priklausančių Slovėnijos kinotekos muziejaus kolekcijai, paroda.

Slovėnijos kinotekos biblioteka kaupia Slovėnijoje ir Jugoslavijoje išleistus leidinius kino tematika, taip pat šios srities literatūrą užsienio kalbomis. 1997 metais Kinoteka perėmė vienintelio Slovėnijos filmų ir TV žurnalo „Ekran“ leidybą.

Slovėnijos kinoteka palaiko glaudžius ryšius su Slovėnijos filmų archyvu, atsakingu už nacionalinį filmų paveldą, ir jau keletą metų yra FIAF ir ACE narys.

Slovenska kinoteka